Po ilgoooossss pertraukos :)

Jau buvau pamiršusi kaip tai gerai nuteikia, atpalaiduoja ir visaip kaip kitaip -uoja....gera gera gera....Ačiū Spalvų namams už įkvėpimą....kaip man to reikėjo!
Skrebinime man svarbiausia istorija. Taigi ir šį kartą, kad ir trumpa, bet istorija, akimirka, kurią išsaugojau ir pasakoju savo dukrytei :) Skrebukas visiškai paprastas, keletas raštuoto popieriaus gabalėlių, papuošimų minimaliai...na kaip skrebukui po kokio šimto metų neskrebinimo, tai visai gerai :) Jaučiuosi nuostabiai...

....taip nuostabiai, kad dar vieną padariau....Armino sąrašas į parduotuvę :)

Taip taip, dabar turiu daryti skrebukus abiems, nes jau pradeda muštis, kurio daugiau... Arminas žinoma pirmauja, todėl kažkaip reikės pasivyti ir Vytei...
Eisiu nuotraukų peržiūrėt, gal dar ką sugalvosiu :)
Ei, skrebukės, o kaip sekasi Jums? Ar dar yra skrebinančių?
Geros dienos visiems, laukiam saulės ir šiltų pavasario dienų!

December Daily 2014

O taip, tai jau beveik tradicija. Pernai irgi neatsispyriau ir viską fiksavau. Tačiau tik dabar artėjant naujam Gruodžiui pabaigiau. Juk reikia atlaisvinti darbo stalą ir viską pradėti iš naujo :)
Albumas kaip visada šviesus...Aš vis dar pamišusi dėl Rebeccos Sower siuvinių, siuvinėjimų...

 Kiekvienai dienai skyriau po puslapį...

Susegti visi gauti atvirukai...

 Laiškučiai nuo Kalėdų senelio...

Pabaigoje skirtas kišenukas atsisveikinimui su Litais :)

Vaikams visiškas smagumas vartyti tokį albumą. Matau kaip džiaugiasi apžiūrinėdami detales, įlįsdami į slaptus kišenukus. Jie mato, kokie jie buvo, kaip paaugo per metus.  Todėl ir šiemet labai tikiuosi pavyks viską įamžinti ir toliau rašyti savo šeimos istoriją.

O kaip Jūs, ar jau pasiruošę pildyti savuosius DD šiais metais?

Ku ku :)

 Labas, visiems!!! Kaip gyvuojat?
Seniai jau berašiau...dabar gi pailgėjus ir patamsėjus vakarams metas pradėti rankdarbiauti. O kol popieriai nugrūsti toli toli, bandau siūti.
O istorija štai tokia:) Mažoji privatizavo darželyje lėlę, paprastą tokią, nutampytą skudurinukę. Net į namus nenorėdavo eiti be jos, todėl tekdavo įkalbinėti ir palikti ją spintelėje iki kito ryto : ) Taip žaidėme kokią savaitę, kol pažadėjau pasiūti kažką panašaus. Kirpome kartu kūną, rankas ir kojas. Labai susikaupusi padavinėjo plaukus. Ir kai jau atidėdavau siuvinį iki kito karto, dukrytė primygtinai atnešdavo ir liepdavo siūti :) Taip po mažu ir gimė štai toks "lėlis"(čia mažosios žodynas :))

Nežinau ar ilgam, bet kol kas vis dar nešiojasi, tampo kasas ir žaidžia.
O Arminas irgi juoką suskėlė:
-Ką čia siuvi?
-Skudurinę lėlytę.
-Mama, tai tu dabar stalą valysi su ta lėlė? -rimtai klausia.
Jam žodis "skudurinė" su valymo skuduru susiejo...:D
Gero vakaro visiems!