Ku ku :)

 Labas, visiems!!! Kaip gyvuojat?
Seniai jau berašiau...dabar gi pailgėjus ir patamsėjus vakarams metas pradėti rankdarbiauti. O kol popieriai nugrūsti toli toli, bandau siūti.
O istorija štai tokia:) Mažoji privatizavo darželyje lėlę, paprastą tokią, nutampytą skudurinukę. Net į namus nenorėdavo eiti be jos, todėl tekdavo įkalbinėti ir palikti ją spintelėje iki kito ryto : ) Taip žaidėme kokią savaitę, kol pažadėjau pasiūti kažką panašaus. Kirpome kartu kūną, rankas ir kojas. Labai susikaupusi padavinėjo plaukus. Ir kai jau atidėdavau siuvinį iki kito karto, dukrytė primygtinai atnešdavo ir liepdavo siūti :) Taip po mažu ir gimė štai toks "lėlis"(čia mažosios žodynas :))

Nežinau ar ilgam, bet kol kas vis dar nešiojasi, tampo kasas ir žaidžia.
O Arminas irgi juoką suskėlė:
-Ką čia siuvi?
-Skudurinę lėlytę.
-Mama, tai tu dabar stalą valysi su ta lėlė? -rimtai klausia.
Jam žodis "skudurinė" su valymo skuduru susiejo...:D
Gero vakaro visiems!