Taip taip, pradingus buvau...savo apmąstymuose, kasdienybėje... ir tingiu, vis dar tingiu. Ir kur gi netingėsi, kai už lango jau kelinta diena drebia sniegas, o saulė tik retkarčiais šykščiai iškiša savo nosį.
Šie metai prasidėjo kažkaip tingiai, be jokių pažadų sau, be priesaikų...Galiu pasidžiaugti praėjusių metų rezultatais. Užsibrėžtus tikslus visus įvykdžiau arba beveik įvykdžiau. Skrebukų prikepiau kaip reikiant, nors tik žadėjau po vieną per mėnesį ;) Bet gavosi dvigubai ir dar daugiau...
Laukiu įkvėpimo...tik kad jis kažin kur nusibastęs, užpustė, matyt, kur pakeliui ir kaip lokys žiemos miegu įmigo. Guli dabar kažkur, retkarčiais apsiversdamas ant kito šono, apie save primena, bet nesileidžia pribudinamas...
4 komentarai:
O,taip,didysis tinginys - nekas:D Bet...kartais tikrai reikia pailset ir patinget, tas tikrai iseina i nauda!
Laukiam sugriztancios!
Patingėk, juk tai neamžina. :)
Gražios naujosios "durys". :)
Taip taip...skaitau ir lyg apie save buciau parasius pries pora men. Man kiekviena ziema toki 'apmastymo periodai....muzos miegas uzeina". Bet manau kad tokiu pauziu reikia kad atnaujinti kurybingumo saltini. Per ta neproduktyvumo (skrebinime) laikotarpi ziauriai daug skaitau, siuvineju, kartais naujus tikslus bandau sudaryti sekantiems metams, ir tokiu budu pasisemiu nauju ideju. O muza visada sugrizta, tik ir jai reikia laiko pailseti.
Taip taip, cia neamzina, bet tas tinginys jau ir paciai igryses. kaip sakoma Tingiu ir Tingeti :D
Irma, tu saunuole, kad skaitai siuvineji, o as jau kai tingiu tai tingiu, nieko nedarau, tokiomis akimirkomis daznas draugas buna kompas arba TV...
Rašyti komentarą